- graužlys
- graužlỹs sm. (4) 1. kokio kieto valgomo daikto apgraužtas likutis: Kap valgai gerai nunokusį obuolį, tai nelieka nė graužlio Vs. | Labai skanios bulvės su graužlùkais (apdegusiomis vietomis) Rtn. 2. Lzd kieta duonos pluta, žiauberė: Man tai graužlỹs gardžiau nei minkštimas Vs. Atsilaužk graũžlio ir valgyk Lp. Duonos tik graužliaĩ po suolais Mrk. 3. žr. graužavirba 1: Masalui (žuvims privilioti) tinka nedidelės aukšlės ar graužliai rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.